Paminėjus "Didįjį Londono gaisrą", dauguma žmonių pagalvoja apie 1666 m. nelaimę, kai, nors buvo sunaikinta daug pastatų ir ugnis siautėjo kelias dienas, žuvo palyginti nedaug žmonių.

Tačiau Londonas patyrė daugybę didelių gaisrų, kai kuriuose jų žuvo daug daugiau žmonių nei 1666 m. Boudica ir Iceni 60 m. po Kristaus sulygino miestą su žeme, o 675 m. ir 989 m. kilo du žymūs gaisrai. 1087 m. gaisro metu iki pamatų sudegė Šv. Pauliaus katedra. 1135 m. liepsnos sunaikino Londono tiltą, kuris buvo atstatytas iš akmens. 1794 m. kilo Ratklifo gaisras, o vėliaudar 1861 m. kilo gaisras Tooley gatvėje.

Gaisrai buvo gana dažnas reiškinys, ypač viduramžių ir Tiudorų laikų Londone. Namai daugiausia buvo statomi iš medžio ir smalos, jie buvo glaudžiai susigrūdę greta prekybos ir gamybos. Tuo metu sostinėje nebuvo organizuotos ugniagesių komandos: gaisrams gesinti buvo naudojami odiniai kibirai ir vandens čiurkšlės, bet dažniausiai jie duodavo mažai naudos.

1212 m. gaisras, dar vadinamas Didžiuoju Sautvarko gaisru, kilo į pietus nuo Temzės, Sautvarke, tarp 1212 m. liepos 10 ir 12 d. Visiškai sunaikinta Sautvarko Šv. Marijos Overės ("virš upės") katedros bažnyčia, dar žinoma kaip Dievo Motinos kanonierių bažnyčia, ir didžioji dalis Borough High Street. Vėliau gaisras pasiekė Londono tiltą.

Stiprus vėjas pakurstė gaisrą, ir įkaitusios žarijos buvo perneštos per upę, todėl užsidegė ir šiauriniame tilto gale esantys mediniai pastatai su šiaudiniais stogais. Gaisras išplito į Londono miestą.

Tačiau daugiausia žmonių žuvo ant paties Londono tilto. Žmonės, bėgantys nuo gaisro Sautvarke, susibūrė su žmonėmis, atvykusiais padėti iš šiaurinės upės pusės. Tačiau visi, buvę ant tilto, atsidūrė spąstuose, nes gaisras išplito į abi upės puses. Karalius Jonas buvo leidęs ant tilto statyti medines parduotuves ir namus, kurie netrukus taip pat užsidegė.

Ant tilto buvę žmonės, kurių neužmušė liepsnos, iššoko ir nuskendo upėje arba buvo sutraiškyti, kai bandė įlipti į perkrautas gelbėjimo valtis.

Neaišku, kiek žmonių žuvo per gaisrą. 1603 m. Džono Stou (John Stow) parašytoje ataskaitoje nurodoma, kad aukų skaičius viršijo 3000, tačiau dauguma šiuolaikinių istorikų mano, kad tai perdėta, nes tuo metu Londone gyveno ne daugiau kaip 50 000 gyventojų.

Ankstyviausias pasakojimas apie 1212 m. gaisrą pateikiamas Liber de Antiquis Legibus ("Knyga apie senuosius įstatymus"), parašyta 1274 m.: "Šiais metais įvyko didysis Sautvarko gaisras, kurio metu sudegė Šv.Marijos [Overie] bažnyčia, taip pat tiltas su koplyčia ir didžioji miesto dalis."

Kadangi Londono tiltas buvo pastatytas iš akmens, jis išliko gyvas, tačiau gaisro žala buvo tokia didelė, kad daugelį metų po gaisro juo buvo galima naudotis tik iš dalies.